Lietuva ir Švedija

Žlugus Tarybų Sąjungai ir Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę 1991 metais pradėta vykdyti visapusiška Švedijos programa, skirta remti šių šalių suverenitetui, jų perėjimui prie demokratinės rinkos ekonomikos ir jų integracijai į europinį ir kitokį tarptautinį bendradarbiavimą. Bendradarbiavimas apėmė daugumą valstybinių sektorių ir plačiu mastu įtraukė Švedijos visuomenę į šią veiklą.

Švedijos valstybinė parama Baltijos šalių reformai iš viso sudarė maždaug iki keturių milijardų kronų per 1989/90-2003 m. laikotarpį.

Per šį laikotarpį Lietuva gavo daugiau nei milijardą kronų paramos reformai, kurią suteikė Švedijos valstybė.

Priėmus sprendimą dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių įstojimo į Europos Sąjungą, bendradarbiavimas pradėjo palaipsniui mažėti, tačiau tam tikras bendradarbiavimas tęsis dar keletą metų.

Pagrindiniai Lietuvos ir Švedijos bendradarbiavimo tikslai:

> skatinti bendrą saugumą
> gilinti demokratinę kultūrą
> remti subalansuotą socialinį ekonominį reorganizavimą
> remti subalansuotą ekologišką plėtrą.

Bendradarbiavimo tikslas apima taip pat ir lygių galimybių perspektyvos skatinimą. Didžiausia paramos dalis suteikiama per Sida.

Pagrindinė 2002-2004 m. dvišalio bendradarbiavimo kryptis yra Šalies strategija, kurią Švedijos vyriausybė priėmė 2002 m. birželio mėnesį. Joje nustatyta, kad pagrindinė neatlygintino finansavimo bendradarbiavimo dalis turėtų palaipsniui mažėti, o Švedijos parama tuo laikotarpiu turėtų būti koncentruota į Lietuvos ir Europos institucijų suderinimą.

Remiantis aukščiau išdėstyta informacija, bendradarbiavimas sutelktas šiose srityse:

> Energetika
> Aplinka
> Tyrimai
> Dvišaliai projektai tarp savivaldybių ir regionų
> Teismų ir pataisos įstaigų sritis
> Saugumo stiprinimas
> Socialinės paslaugos
> Verslo sektorius ir darbo rinka
> Parama nevyriausybinėms organizacijoms.